Fotografuoju nuo pat vaikystės.
Kad ir
kur būčiau, kad ir ką veikčiau anksčiau ar vėliau tai baigiasi fotografavimu.
Besimokydamas mokykloje ir išmokęs fotografuoti iš vyresnio brolio, ko ne visus
klasės draugus užkrėčiau fotografija. Lankėm foto būrelį, įamžinom kiekvieną
tvorą, išpirkome nedideliam provincijos miesteliui deficitinius chemikalus
ir foto popierių.
Laikui bėgant daugelis draugų atšalo nuo šio pomėgio, ir klasei vykstan į
kokią išvyką aš vis dar jausdavau pareigą paimti fotoaparatą.
Tarnaujant armijoje, nebuvo galima turėti fotoaparato, dėl slaptų karinių objektų, tačiau galiausiai aš ten tapau oficialus dalinio fotografas.
Besimokydamas
aukštojoje mokykloje, menų fakultete, irgi paėmiau į rankas fotoaparatą ir
tuo metu kai draugai rengdavo tapybos darbų parodas, aš surengiau
fotografijų parodą "Veidai"
Vėliau, dirbant įvairius darbus: ir dizainerio, ir dekoruotojo ir kt. vis
vieną paimdavau fotoaparatą į rankas. Nors iš to duonos nevalgydavau, bet su
malonumu
užfiksuodavau draugų ir pažįstamų brangias akimirkas.
Prieš septyneris metus nutariau nesiblaškyti ir pagrindiniu užsiėmimu "paskelbti" fotografiją.
Laikas praleistas su fotoaparatu rankoje man yra mieliausias.
Iš visos širdies stengiuosi, kad tai netaptų rutina, ieškau vis kažko naujo, stengiuosi pažvelgti naujai, vis kitaip...
Knyga "Motinystės paslaptys" iliustruota mano fotografijomis (ne vien mano)