Fotografuoju nuo pat vaikystės.

Kad ir kur būčiau, kad ir ką veikčiau anksčiau ar vėliau tai baigiasi fotografavimu.
Besimokydamas mokykloje ir išmokęs fotografuoti iš vyresnio brolio, ko ne visus klasės draugus užkrėčiau fotografija. Lankėm foto būrelį, įamžinom kiekvieną tvorą, išpirkome nedideliam provincijos miesteliui deficitinius chemikalus ir foto popierių.

Laikui bėgant daugelis draugų atšalo nuo šio pomėgio, ir klasei vykstan į kokią išvyką aš vis dar jausdavau pareigą paimti fotoaparatą.

Tarnaujant armijoje, nebuvo galima turėti fotoaparato, dėl slaptų karinių objektų, tačiau galiausiai aš ten tapau oficialus dalinio fotografas.

Besimokydamas aukštojoje mokykloje, menų fakultete, irgi paėmiau į rankas fotoaparatą ir tuo metu kai draugai rengdavo tapybos darbų parodas, aš surengiau fotografijų parodą "Veidai"

Vėliau, dirbant įvairius darbus: ir dizainerio, ir dekoruotojo ir kt. vis vieną paimdavau fotoaparatą į rankas. Nors iš to duonos nevalgydavau, bet su malonumu užfiksuodavau draugų ir pažįstamų brangias akimirkas.

Prieš septyneris metus nutariau nesiblaškyti ir pagrindiniu užsiėmimu "paskelbti" fotografiją.

Laikas praleistas su fotoaparatu rankoje man yra mieliausias.

Iš visos širdies stengiuosi, kad tai netaptų rutina, ieškau vis kažko naujo, stengiuosi pažvelgti naujai, vis kitaip...

Knyga "Motinystės paslaptys" iliustruota mano fotografijomis (ne vien mano)

Straipsnis apie laidotuvių fotografiją

Renginys